Apie mane

Savo praktikoje vis labiau įsitikinu, jog nesvarbu, kiek technikų būtum įvaldęs, svarbiausia visų pirma sukurti saugumą ir pasitikėjimą terapiniame santykyje su žmogumi. Tikiu, kad tik tokioje aplinkoje gali įvykti tikras kūno atsivėrimas gijimo procesui – per atsipalaidavimą, vidinį nusiraminimą.

Esu sertifikuota biodinaminės kūno psichoterapijos praktikė, kraniosakralinės terapijos ir gydomojo masažo terapeutė, Lietuvos kūno psichoterapijos asociacijos tikroji narė.

Kiek save pamenu, visada žiūrėjau į pasaulį ir žmogų su egzistenciniu smalsumu. Buvau stebėtoja, ir neretai stebėjausi - ką mes iš tiesų čia, šioje žemėje, veikiame ir kaip veikiame. Galbūt ši savybė ir patraukė mane į filosofijos studijas.

Po kurio laiko iš akademinės, teorinės plotmės pasukau į praktinį, kūno pasaulį – tai, kas gyva, ką galima apčiuopti. Gydomojo masažo studijos mane pačią pamažu sugrąžino iš galvos į kūną. Pradėjau dirbti sveikatingumo srityje ir viskas buvo aišku, suprantama. Tačiau tik kurį laiką. Atsirado poreikis žvelgti į žmogų holistiškai, t.y. matyti jį visą ir visapusį, o labiausiai - priartėti prie žmogiškosios gyvybės Esmės.

Stebėdama žmogaus kūne veikiančią neįtikėtino tikslumo išmintį, pradėjau kelti klausimus, kada ir kodėl kūnas paveda, jei yra toks išmintingas? Kaip tai veikia fizinę, emocinę ir netgi dvasinę žmogaus būseną. Kaip žmoguje reiškiasi prigimtinė gyvybinė jėga ir kaip ją sutikti, padėti skleistis pilname potenciale? Pradėjau ieškoti alternatyvių, holistinių metodų.

Taip mano profesinėje praktikoje atsirado kraniosakralinė terapija ir biodinaminė kūno psichoterapija, apjungusios kūno-proto-sielos lygmenis. Šios sritys davė įrankius kaip per kūną, sąjungoje su jame glūdinčia išmintimi, galima pamažu grįžti į vidinę ramybę, savo autentišką būtį. Padėti išsilaisvinti iš laikančių raumenų šarvų, fizinių ir emocinių blokų, senų vidinių įsitikinimų, kurie kažkada buvo reikalingi tam, kad išgyventume, bet dabar nebetarnauja - visa tai, kad vis labiau priartėtume prie Savęs tikrojo, arba kitaip, prigimtinės būties esmės.

Natūralus organizmo gebėjimas gyti ir savireguliuotis yra pagrindinis principas, kuriuo vadovaujuosi savo darbe. Tai labai galingas mechanizmas, kuris savyje talpina sveikatos, vidinės gerovės potencialą.

Tačiau tam, kad jis optimaliai veiktų, reikia tinkamų sąlygų. Aš esu tam, kad tai suteikčiau terapiniame susitikime su Tavimi.

Terapiniame darbe taikomi metodai:

• Kraniosakralinė terapija (pagal Dr. John Upledger, Upledger International Institute, USA)

• Biodinaminė kūno psichoterapija (pagal Gerdą Boyesen, European Biodynamic Psychology School, Germany)

Kodėl holistinė terapija?

Kiekviena kūno terapijos sesija yra individuali - tai erdvė, skirta asmeniniams Tavo procesams. Joje nėra iš anksto suplanuotos eigos ar plano, gaudama saugią erdvę, kūno vidinė išmintis parodo ir nuveda mus ten, kur tą akimirką jai atrodo labiausiai reikalinga, reikšminga. Galbūt tai gilus poilsis, vidinės ramybės pojūtis, o gal nerimastingumas ir tai, kas po juo slypi, ar tam tikra žinutė, kurią kūno vidinė išmintis nori perduoti, iš pasąmonės iškelti į sąmonės lygmenį.

Terapija kviečia į susitikimą su Savimi. Jos tikslas yra užmegzti santykį su savo kūnu, išsilaisvinti iš fizinių ir emocinių blokų, išmokti savarankiškai savireguliuotis; sužadinti savyje pirminę gyvybinę jėgą, teikiančią džiaugsmo gyventi ir duodančią impulsą siekti savirealizacijos.

Kiekvienas kūno terapijoje taikomas metodas turi skirtingus įrankius (tokius kaip kraniosakralinis ritmas ar psichoperistaltika), tačiau juos vienija holistinis požiūris į žmogų - kaip į vientisą ir nedalomą kūno-proto-dvasios išraišką. Holistinis terapinis darbas neišskiria vien kūno, kurios nors jo dalies ar simptomo. Dirbama per kūną, o šis nuveda į tikrus ir nesumeluotus vidinius sluoksnius, parodo esminius Tavo poreikius.

Sek mane